- kriokinti
- kriókinti, -ina, -ino
1. caus. 1 kriokti 1: Visus kaip šėtonus buvau į šikšnos terbą sukišęs ir kriokinau kaip vilkas ožius S.Dauk. Su kriokinamu zuikiu medžiojo lapę (sužeistas zuikis rėkė ir priviliojo lapę) Šts. | refl.: Katinai kriokinasi ant stogais Šts.
2. virkdyti: Nekriókink vaiko J. Kam tą savo vaikelį taip kriókini? Vkš. Liuob kriokins bliūdins jaunąją, kol iš stalo prikels Dr. Deda į skūrą (muša), kriókina, kankina, cypina KlvrŽ. | prk.: Iš jaunystės savo dideliai buvo pamylėjęs armonijas ir gan gerai jas sugebėjo kriokinti Vaižg. | refl.: Sušveisk vaikus, tėvali, lai nekriókinas Šts.
3. refl. vargintis (su verkiančiu vaiku): Ko tu čia kriókinies su tuo vaiku? Paguldyk lopišin, ir užmigs Sr.
4. refl. ieškoti kuilių, krėkintis: Varyk kiaulę pas kuilį, turbūt kriokinasi: jau antra diena, kaip neėda Čk.
◊ ver̃šį kriókinti euf. vemti: Ans kriókina ver̃šį pasigėręs – vemia J.\ kriokinti; iškriokinti; nukriokinti; prakriokinti; sukriokinti
Dictionary of the Lithuanian Language.